Gimnazija

Trumpa gimnazijos istorija

Pastatas, kuriame dabar įsikūrę Vilniaus lietuvių namai, pastatytas 1960 metais ir nuo tada čia veikė viena iš daugelio tuo metu Lietuvoje atidarytų internatinių mokyklų.
     1983 metais mokykla buvo reorganizuota į specializuotą mokyklą - internatą, pavadintą VLKJS 50-mečio vardu.
     Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos 1990 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 163P Vilniaus respublikinė specializuota mokykla likviduota, ir šiose patalpose įkurta Vilniaus respublikinė internatinė mokykla lietuvių dėstoma kalba vaikams, gyvenantiems už Lietuvos Respublikos ribų. Tų pačių 1990 m. rugsėjo 10 d. mokykla gavo „Lietuvių namų“ pavadinimą.
     Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 65 patvirtintuose mokyklos nuostatuose mokyklos pavadinimas yra Vilniaus vidurinė internatinė mokykla „Lietuvių namai“, o nuo 2006 m. kovo 6 d. - Vilniaus vidurinė mokykla „Lietuvių namai“.
     Per daugelį metų mokykla pakito ne tik išore, bet ir vidumi: augo, stiprėjo, plėtėsi funkcijos. Nuo 2011 metų rugsėjo 6 d. mokykla įgijo gimnazijos statusą bei pakeitė pavadinimą į Vilniaus lietuvių namus.
     Vilniaus lietuvių namų paskirtis - lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonių, užsieniečių ir Lietuvos piliečių, atvykusių ar grįžusių nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikų, užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių bendrasis ugdymas, suaugusiųjų ir vaikų formalusis ir neformalusis švietimas. Pagalbos mokyklai ir mokytojui teikimas. Asmenų, nemokančių valstybinės lietuvių kalbos, mokymas.

   Vilniaus lietuvių namų gimnazija sprendžia šiuos uždavinius:

• atsako už mokiniams teikiamą kokybišką pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą;
• tenkina mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, suteikia mokiniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus;
• teikia mokiniams švietimo, socialinę pedagoginę, psichologinę ir informacinę pagalbą;
• užtikrina sveiką ir saugią mokymo(si) aplinką;
• sudaro sąlygas pasaulio lietuvių bendruomenėms vykdyti švietimo ir kultūrinę veiklą;
• užtikrina suaugusiųjų formaliojo ir neformaliojo švietimo programų vykdymą;
• teikia informacinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą mokykloms ir mokytojams;
• moko asmenis, nemokančius valstybinės lietuvių kalbos.

Mokyklos tradicijos

• Rugsėjo 1-osios šventė „Tūkstantis džiugių atradimų“.
• Mokyklos gimtadienis.
• Mokyklos bendruomenės Kūčių vakarienė.
• Šimtadienis.
• Laisvės gynėjų dienos paminėjimas.
• Užgavėnės.
• Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjimas.
• Vilniaus miesto meno kolektyvų festivalis „Festivaliuks“.
• Paskutinio skambučio šventė