Visos naujienos

     Tęsdamas sėkmingos pedagogų patirties sklaidos tradicijas, Vilniaus lietuvių namų Užsienio lietuvių švietimo skyrius baigiantis mokslo metams, gegužės 22 d. organizavo konferenciją „Iš užsienio grįžusių / atvykusių ir ukrainiečių vaikų įtrauktis“. Konferencijoje dalyvavo 63 pedagogai  iš įvairų šalies mokyklų.
     Pradėdamas konferenciją Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas pabrėžė, kad mokykla nuo 2019 metų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavedimu vykdo pedagogų, dirbančių su iš užsienio grįžusiais / atvykusias ir ukrainiečių vaikais, mokymus. Per šiuos metus surengtas 21 pedagogų kvalifikacijos tobulinimo seminaras, teiktos 337 konsultacijos. Vilniaus lietuvių namų pedagogai turi dvikalbio vaikų ugdymo sėkmingą patirtį, o nuo 2014 m. mokykloje ugdomi ir ukrainiečių vaikai, atvykę iš karo zonos.
     Lietuva gali! Sveikindamas ir dėkodamas konferencijos dalyviams Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas džiaugėsi, kad Lietuvos pedagogai sėkmingai vykdo jiems pavestą misiją, o vykdydami šį projektą, mokosi ir auga kartu.
     Plenarinį posėdį pranešimu „Lietuvių kalba mokoma, mokama, vartojama“ pradėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė. Lietuvių kalba – vienas pagrindinių vienijančių faktorių, kurie padeda įveikti įtrauktį. Kalbos vartojimas yra svarbiausias pedagogų, dirbančių su atvykusiais vaikais, veiklos rezultatas.
     Vida Šarauskienė, Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijos direktorė, pristatė savo vadovaujamos mokyklos saugios ir įtraukios aplinkos kūrimą sėkmingam vaikų ugdymui. Svarbiausias faktorius gerai vaikų savijautai yra saugi erdvė, santykiai su kitais bendruomenės nariais. Žinoma, labai svarbų vaidmenį turi šeimos įtraukimas į bendrą veiklą, partnerystė, grįžtamasis ryšys.
     Vaiko saugumo temą tęsė Trakų rajono Rūdiškių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Zita Bartkevičienė, skaitydama pranešimą „Veiksmingi mokymo(si) būdai“. Įtampos mažinimas įveiklinant vaikus, kalbos mokymas per vaikams patrauklias veiklas, sudominimas (žaidimai, animacinių filmų žiūrėjimas, garsas ir vaizdas pamokoje, simboliai) – tai tik keletas metodų, kuriais dalijosi lektorė.
     Pedagogų pranešimuose atsispindėjo įvairi darbo, kaip įtraukti vaikus į pilnavertį ugdymą ir gyvenimą, patirtis. Dalyviai turėjo galimybę išklausyti mokytojų praktikų pranešimų: Kauno r. Raudondvario gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Aidos Kubilienės „Darbas su migrantais. Socializacijos ir adaptacijos žingsniai“; Šiaulių Didždvario gimnazijos kalbų ir socialinių mokslų skyriaus vedėjos Audronės Saldauskienės „Tik turėdamas ryšį su mokiniu gali jį išmokyti“; Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos pradinio ugdymo mokytojų Viktorijos Kaušienės ir Evelinos Sakavičienės „Geroji patirtis ugdant dvikalbius lietuvių kalbos“; Alytaus Likiškėlių progimnazijos neformaliojo skyriaus vedėjos Airos Visockaitės koordinuojamo Lietuvybės centro veiklos ypatumus “Lietuvybės centro veiklos bruožai“.
     Vilniaus lietuvių namų pedagogai pristatė savo ilgametę patirtį dirbant su dvikalbiais vaikais. Gediminas Bikeras, fizikos mokytojas metodininkas, savo pranešime „Mokinių įtrauktis per IT priemones“ pabrėžė, kad technologijas reikia priversti dirbti mokinio ir mokytojo naudai. Ieva Davidavičiūtė, pradinio ugdymo mokytoja, pranešime „Mokinių įtraukimas į veiklas naudojant „Stop Motion“ programėlę“ pristatė, kaip animacija ir kitos kūrybinės veiklos skatina vaikų įsitraukimą. Pradinio ugdymo mokytoja ekspertė Rūta Varnagirienė ir Pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Nijolė Volosevičienė skaitė pranešimą „Kelias į vaiko sėkmę“ ir papasakojo apie visos mokyklos bendruomenės bendrus susitarimus ir įtraukimą į vaikų adaptaciją. Technologijų mokytojos ekspertės Editos Juozėnienės pranešime „Iš užsienio atvykusių vaikų įtrauktis per praktinę veiklą“ dalyviai galėjo išgirsti, kad įtraukties pagrindas yra vaiko kultūra, atsinešta iš šeimos.
     Apibendrindami  konferencijos rezultatus dalyviai „sėkmės lagaminėliuose“ išsinešė per 30 išsikeltų sėkmės formulių, ateityje padėsiančių įgyvendinti svarbią misiją – įtraukti vaikus į pilnavertį gyvenimą.

Konferencijos medžiaga

Liudmila Petrauskienė,
Vilniaus lietuvių namų
Užsienio lietuvių švietimo skyriaus
vyresnioji metodininkė