Projektai

Projektas „Ugdymo priemonės mokykloms“ Nr. 10-063-P-0001 yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo lėšomis.
Projektu siekiama gerinti švietimo paslaugų kokybę, aprūpinant efektyviai veikiančias bendrojo ugdymo mokyklas laboratorine įranga, priemonėmis ir kompiuterine įranga.
Projekto įgyvendinimas – nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki 2028 m. rugsėjo 30 d.
Projekto biudžetas – 63198,67 Eur. 
Projekte numatytos veiklos: 

• Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas įgyvendinančių švietimo įstaigų aprūpinimo standarto (rekomendacijų) parengimas; 
• Bendrojo ugdymo mokyklų aprūpinimas kompiuterine įranga; 
• Bendrojo ugdymo mokyklų aprūpinimas šiuolaikiškomis gamtos ir technologijų mokslų priemonėmis. 

Siekiami stebėsenos rodikliai: 

• Naujos arba modernizuotos švietimo infrastruktūros mokymo klasių talpumas – 287 038 asm.; 
• Bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose įrengtos gamtos mokslų laboratorijos – 470 vnt. 

Projekto tikslinė grupė: mokiniai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir kiti mokyklų darbuotojai, atsakingi už laboratorinę ir kompiuterinę įrangą. 

Projektas Nr. 10-063-P-0001 vykdomas pagal 2021-2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-01-03 “Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį”

Karjeros specialistų tinklo vystymas

Vilniaus lietuvių namai dalyvauja projekte „Karjeros specialistų tinklo vystymas“, kurio tikslas – užtikrinti profesinio orientavimo paslaugų teikimą įvairaus amžiaus mokiniams bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose.
Projekto metu numatoma vystyti karjeros specialistų tinklą ir užtikrinti karjeros konsultavimo paslaugų teikimą mokiniams. Projekto metu bus įdarbinti karjeros specialistai, teikiantys profesinio orientavimo paslaugas mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose ar kitose švietimo įstaigose. Numatoma, kad 2023 m. pabaigoje švietimo įstaigose dirbs 380 karjeros specialistų. Profesinis orientavimas bus vykdomas teikiant ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo paslaugas.
Projekto trukmė – 2022 m. rugsėjo 13 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.
Projekto finansavimo suma – 9 998 172,97 Eur 

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis

Mokyklos nelankymo problema nėra nauja. Ji egzistavo visais laikais. Tačiau viską apimančia ji tapo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti privalomojo mokymo (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas reglamentuoja, kad vaikai ir paaugliai privalo mokytis iki 16 metų) politika. Nelengva įgyvendinti šį tikslą, nes dalis mokinių mokyklą lanko nenoriai, dažnai praleidinėja pamokas, o kartais ir visai atsisako mokytis, nėra motyvuoti įgyti pagrindinio išsilavinimo, todėl anksti pasitraukia iš mokyklos.
Vilniaus lietuvių namų prevencinis projektas „Aš einu į mokyklą, nes....“

Ugdymo kokybės samprata – tai sutartinių veiklos požymių visuma, rodanti, kokiais būdais ir priemonėmis yra pasiekiami ugdymo tikslai, tenkinant individualius ugdytinių poreikius. Ugdymo kokybę atspindi  ugdymo rezultatai – vaikų pasiekimai ir pažanga.

Projektas ,,Ugdymo kokybės gerinimas“

Lietuvos mokyklos jau ne vienerius metus dirba su iš užsienio grįžtančių / atvykstančių šeimų, migrantų bei iš Ukrainos atvykusiais vaikais. Iš užsienio grįžę lietuvių kalbos nemokantys vaikai prieš pradėdami nuoseklųjį mokymą / -si bendrojo ugdymo mokykloje lietuvių kalbos gali mokytis išlyginamojoje klasėje arba išlyginamojoje mobiliojoje grupėje. Išlyginamosios klasės arba išlyginamosios mobiliosios grupės mokykloje komplektuojamos mokyklos steigėjo (paprastai tai savivaldybė) sprendimu. Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti į Lietuvą, vaikų ugdymas yra aptartas bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose švietimo, mokslo ir sporto ministro. Nemokantys kalbos vaikai gali mokytis ir bendrojo ugdymo klasėje, sudarant individualų ugdymo planą, skiriant papildomų valandų lietuvių kalbos mokymui / -si.

Projektas „Mokyklų, dirbančių su iš užsienio grįžtančių / atvykstančių šeimų, migrantų bei iš ukrainos atvykusiais vaikais, įveiklinimas, siekiant kiekvieno mokinio ir mokytojo ūgties“

Mokytojo profesija yra viena tauriausių žmonijos istorijoje. Ji susijusi su žinių, išminties, patirties perdavimu ir dalinimusi. Mokytojai lydi mus nuo vaikystės, visais pažinimo ir brandos etapais, formuojantis asmenybei. Jie padeda atskleisti gebėjimus, skatina siekti vis sunkesnių uždavinių ir įveikti vis sudėtingesnes užduotis. Mokytojų darbas reikalauja neeilinių pastangų, atsidavimo ir energijos. Reikia turėti talentą, tam tikrą ,,pedagoginę gyslelę“. Juk tai ne vien sausas informacijos pateikimas. Mokytojui reikia daug jėgų ir tikėjimo tuo, ką darai; organizatoriaus įgūdžių, vadovavimo, žaismingumo ir pasitikėjimo savimi, empatijos. Mokytojas privalo išlikti jaunatviškas, domėtis pasauliu, mokiniu, savimi. Saviugda irgi yra labai svarbi mokytojo profesijos dalis, nes mokytojas visų pirma yra autoritetas ir pavyzdys. Puikiausi mokytojai yra tie, kuriuos gerbiame ir jais žavimės, nes norime būti tokie, kaip jie. Galima apibūdinti šią profesiją kaip vieną iš tų, kurioms reikia turėti pašaukimą.
Projektas „Šok į mokytojo klumpes“
Projekto „Šok į mokytojo klumpes“ apibendrinimas 2022-2023

„Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą - kūrimo 2011-2019 m. programoje nurodoma, kad „Lietuvos interesas yra išlaikyti ir sustiprinti po pasaulį pasklidusių tautiečių ryšius ir jų santykį su Lietuvos valstybe, sumažinti takoskyrą tarp išvykusiųjų ir gyvenančiųjų Lietuvoje.“ Etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė. Tiek Lietuvos mokyklų, tiek užsienio lietuvių mokyklų ugdymo procese šiems klausimams turėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys.

Skaitykite plačiau.

Vasaros lietuvių kalbos mokymo kursai: „Pamokos bendruomenėse: pakeliui į Lietuvą“ vykdomi Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2015-2017 metų veiksmų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. A1-124, Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2018-2020 metų veiksmų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. A1-477. Šių dokumentų paskirtis – užtikrinti nuoseklią ir tinkamą valstybės paramą politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams, norintiems sugrįžti į Lietuvą nuolat gyventi ir integruotis į šalies gyvenimą, padėti išmokti lietuvių kalbą, susipažinti su šalimi, jos istorija, kultūra.

Skaitykite plačiau.

Adaptacijos procesas yra sudėtingas augančiam ir bręstančiam vaikui. Atėjimas į mokyklą yra naujos gyvensenos ir veiklos, naujos padėties visuomenėje, naujoje kultūroje, naujų santykių su suaugusiais ir bendraamžiais pradžia. Labai svarbu, kad mokykloje vaikas galėtų išreikšti žmogiškąją esmę, sistemingai lavinti savo intelektą ir kitus gebėjimus, ugdyti valią, jausmus, įgytų būtinų žinių ir įgūdžių, susidarytų humanišką vertybių sistemą, kuria remdamasis sėkmingai įaugtų į lietuvišką bendruomenę, kultūrą, mūsų visuomenę.

Skaitykite plačiau.

Šiuo metu Lietuvoje studijuoja apie 250 lietuvių kilmės užsieniečių, atvykusių iš Lietuvos etninių žemių, Europos Sąjungos ir kitų užsienio valstybių. Neretai jie glaudžiai susiję su lietuviškų bendruomenių veikla, mokęsi lituanistinėse mokyklose. Tačiau lietuvių kalbos, literatūros, istorijos ir kultūros žinios nėra pakankamos. Šias spragas užpildyti stengiasi Užsienio lietuvių studentų klubas, kuris nuo 2006 m. buria lietuvių kilmės užsienio studentus, organizuoja jiems kultūrinius renginius, seminarus, sudaromos sąlygos dalyvauti mentorystės programose, vykti į pažintines keliones, išvykas, rengiami kino vakarai ir sporto varžybos.
Gyvename ir mokomės tėvų žemėje

Lituanistinės mokyklos savo veiklą skaičiuoja nuo IX amžiaus pabaigos, kai emigracija pasiekė didelius mastus ir mūsų krašto išeiviams iškilo poreikis mokyti savo vaikus lietuviško žodžio. Lietuvių emigracija – sudėtingas procesas, apimantis ekonominius, politinius įvykius, nulemiantis išvykstančiųjų kultūros ir švietimo klausimus, įtakojantis išeivio lietuvio gyvenimo būdo, papročių ir kalbos išsaugojimą. Nepaisant žiaurių istorinių išbandymų, lietuviai didžiausiose išeivių ir tremtinių susitelkimo vietose gebėdavo įkurti lietuviškas mokyklas, mokyti vaikus kalbėti, rašyti ir skaityti gimtąja kalba. Beveik kiekvienoje lietuviškoje bendruomenėje atsirasdavo mokytojų entuziastų, kurie organizavo mokytojų draugijas, kūrė savitą mokymo metodiką, rašė vadovėlius, sprendė pagalbinės literatūros ar mokomosios medžiagos trūkumą, kūrybiškai lietuvių kalbos pamokose integruodavo etnokultūros pagrindus, liaudies dailę, lietuvišką muziką. Kiekviena lituanistinė mokykla pradėjo savo veiklą nuo idėjos ir didelio noro.
Lituanistinio švietimo išeivijoje ir tremtyje muziejus

Mokykla tampa socialine arena, kurioje sistemingai vyksta smurtiniai nusikaltimai, išpuoliai prieš asmenį, suicidiniai bandymai, patyčios, priekabiavimas, žmogaus ir vaiko teisių pažeidimas, psichologinis teroras ir t.t. Toks netinkamas mokinių elgesys atsiranda todėl, kad visuotinis bendravimas labai greitai kinta ir mokiniai neįsisavina gyvenimiškų, socialinių, tinkamų elgesio įgūdžių.
Prevencinis projektas „Aš būsiu saugus“

Adaptacijos procesas yra sudėtingas augančiam ir bręstančiam vaikui. Atėjimas į mokyklą yra naujos gyvensenos ir veiklos, naujos padėties visuomenėje ir naujoje kultūroje, naujų santykių su suaugusiais bei bendraamžiais pradžia. Labai svarbu, kad mokykloje vaikas galėtų išreikšti žmogiškąją esmę, sistemingai lavinti savo intelektą ir kitus gebėjimus, ugdyti valią, jausmus, įgytų būtinų žinių ir įgūdžių, susidarytų humanišką vertybių sistemą, kuria remdamasis sėkmingai įaugtų į lietuvišką bendruomenę, kultūrą, mūsų visuomenę.
Prevencinis projektas „Sėkminga adaptacija ir sveikatos priežiūra“

Didėjanti visuomenių socialinė kultūrinė įvairovė sukuria naujų socialinių iššūkių ir problemų. Vilniaus lietuvių namuose (toliau – gimnazija) ugdomi į Lietuvą atvykę lietuvių kilmės vaikai iš daugiau kaip 20 pasaulio šalių. Mokiniai atvyksta turėdami skirtingą socialinį-kultūrinį identitetą, mokymo (si) stilių, religinius įsitikinimus, tačiau juos vienija etninė kilmė - lietuvių. Gimnazijoje vykstantis bendravimas su mokiniais ir tarp mokinių, turinčių skirtingą socialinį-kultūrinį identitetą, reikalauja pripažinti ir suvokti kitą asmenį kaip panašų į save, ir kaip skirtingą nuo kitų. Todėl šio tarpkultūrinio ugdymo projekto atsiradimas šioje bendruomenėje yra dėsningas ir svarbus.
Projektas „Tarpkultūrinis ugdymas“

Vienas iš svarbiausių lituanistinio ugdymo sėkmę lemiančių veiklos uždavinių yra sudaryti sąlygas mokytojo, dirbančio užsienio lietuvių mokyklose, tęstiniam profesiniam tobulinimuisi. XXI a. šis uždavinys tampa švietimo prioritetu: išugdyti visą gyvenimą žinių siekiančius mokinius gyvenančius globalioje visuomenėje, gali tik nuolat besimokantis mokytojas.
Projektas „Mokytojų kompetencijų tobulinimas“

Projekto mintį pateikė mokyklos specifika. Vilniaus lietuvių namuose mokosi lietuvių kilmės vaikai bei vaikai, kurių tėvai turi tremtinio statusą. Šiuo metu gimnazijoje mokosi 92 vaikai, kurių seneliai turi tremtinio statusą. Kita vertus, mokykloje jau tris metus vyko projekto ,,Pamokos bendruomenėse: pakeliui į Lietuvą“ vasaros stovyklos, kuriose dalyvauja lietuvių bendruomenių atstovai iš Rusijos, Ukrainos, Jakutijos, Karelijos, Buriatijos, Baltarusijos ir t. t. turintys tremtinio statusą.
Projektas „Vilniaus lietuvių namų tremčių istorija“

Maisto kultūra – yra svarbi etninės kultūros dalis. Iš kartos į kartą perduodama protėvių patirtis, jų įgūdžiai, atkuriamos istoriškai susiformavusios tradicijos. Lietuvoje šeimos šventės yra nuo seno puoselėjamos ir artimai siejasi su tradiciniais valgiais. Susikūrus šeiminio gyvenimo ir maisto gaminimo tradicijoms, jos perduodamos iš kartos į kartą kaip svarbiausia giminės jungtis. Ypač svarbu teisingą savosios kultūros suvokimą įdiegti jaunimui, nes, kaip yra pabrėžęs lietuvių išeivijos rašytojas Kazys Almenas: „Jeigu jaunimui lietuvių kultūra nebus įdomi, tai jos laikas suskaičiuotas. Jaunimas turi perimti lietuvių kultūros vertybes kitų tautų apsuptyje. Jei to nepadaro, mūsų kultūra išeina iš apyvartos, mes einame į muziejų."
Projektas „Man skanu kai pats gaminu“

2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2021 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. V-688 „Dėl 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ nurodoma ugdymo procesą organizuoti taip, kad būtų sudarytos lygios galimybės kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų kompetencijų bei ,,užtikrinti visų mokinių įtrauktį į švietimą, šalinti kliūtis, dėl kurių mokinys patiria dalyvavimo švietime ir ugdymosi sunkumų, ir teikti būtiną švietimo pagalbą“.
Projektas „Aš galiu“

Besikeičianti visuomenė šiuolaikiniam žmogui, siekiančiam įgyti naujų kompetencijų ir kaupti atitinkamus įgūdžius, kelia vis didesnius reikalavimus. Būtina nauja mokymo ir mokymosi kokybė. Žinoti, kaip taikyti išmoktus dalykus ir įgytus gebėjimus bei išmokti visiškai naujus dalykus savarankiškai, tampa vis svarbesniu gebėjimu. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrosios programos kūrybiškumo ugdymą išskiria kaip vieną pagrindinių ugdymo tikslų.
Projektas „Mokinių kūrybiškumo ugdymas“

XXI a. pokyčių akivaizdoje mokykla, padėdama mokiniams pasirengti gyvenimui, suvokti save kaip aktyvų pilietinės bendruomenės narį, siekia ugdyti sąmoningus piliečius, suprantančius savo teises ir pareigas, gebančius konstruktyviai dalyvauti visuomenės ir valstybės gyvenime ir jį tobulinti. Ji padeda mokiniams įsisąmoninti, kad demokratijos kūrimas šeimoje, bendruomenėje, tautoje, valstybėje, pasaulyje – tai asmeninė ir bendruomeninė kiekvieno iš mūsų pareiga ir atsakomybė. Ugdoma pagarba pagrindinėms demokratinės visuomenės ir valstybės vertybėms: žmogaus orumui, laisvei, lygybei, teisingumui ir teisėtumui, tolerancijai, solidarumui, lojalumui demokratinei valstybei ir tautai. Kartu puoselėjama Tėvynės meilė, atsakomybė už savo tautą ir valstybę, tautinė savigarba. Tad mokykloje būtina sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis vidinį poreikį aktyviai veikti, gebėti analizuoti socialinę, politinę ir kultūrinę tikrovę, galinčius joje kilti konfliktus, ugdyti gebėjimą laisvai ir sąmoningai spręsti, vertinti ir apsispręsti atviroje pliuralistinėje visuomenėje.
Projektas ,,AŠ – LIETUVA – PASAULIS“

Dėl besikeičiančių visuomenės reikalavimų mokyklai ir mokytojo profesijai, naujo mokytojo vaidmens pastaraisiais metais dėmesio centre vis dažniau atsiduria mokytojo asmenybės ypatumai, jo santykiai su vertybėmis, etiniai darbo aspektai. Mokytojo profesionalumas siejamas su jo asmenybės ypatumais, o ne vien dalyko žinojimu, didėja mokytojo atsakomybė ir plečiasi jos ribos: nuo tarpininko tarp mokymo programos ir mokinio prie asmeniškesnio, specifiško situacijos atžvilgiu požiūrio į mokymą, išsilavinusio, laisvo ir atsakingo žmogaus ugdymo.
Projektas „Mokytojas-mokytojui“