Projektai
Projektai
Projektiniais darbais siekiama pagyvinti mokymo(si) procesą, ugdyti mokinių savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, atsakomybę už savo darbo rezultatus bei idėjas. Projektiniai darbai gali būti tiriamieji (bet kurios mokslo šakos x klausimo analizė ir tyrimas, (pvz., „Jūra S. Nėries eilėraščiuose“, „Geografinė (istorinė) ekskursija Vilniaus krašto keliais“ ir kt.) ir kūrybiniai (pvz., paveikslo piešimas, kūrybinis darbas, kūno kultūros varžybų organizavimas).
Projektinių darbų rengimo tvarka 2022-09-30 V1-107
I G klasių mokinių 2024-2025 m.m. projektinių darbų temos
Projekto tikslas – skatinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Ukrainos švietimo įstaigų, orientuojantis į veiklas, skirtas tiek mokiniams, tiek mokytojams, organizuoti bendras edukacines programas, kurių metu tiek mokytojai, tiek mokiniai galės pasidalinti patirtimi, tobulinti savo įgūdžius ir plėsti žinias. Mokytojams bus organizuojami mokymai ir seminarai, kuriuose dėmesys bus skiriamas modernioms metodikoms, integruojant informacines technologijas į pamokas ir stiprinant vaikų kūrybiškumą bei kritinį mąstymą. Mokiniai dalyvaus tarptautinėse edukacinėse veiklose, kurios skatins tarpkultūrinį dialogą, komandinius projektus, pilietiškumo ugdymą ir kūrybinį mąstymą.
Projektas taip pat apims bendras mokinių kūrybines dirbtuves, kuriose bus skatinama bendradarbiauti ir spręsti problemas komandoje, naudoti inovatyvias mokymo priemones ir metodus. Be to, organizuojamos konsultacijos ir metodinės dienos, kurių metu mokytojai galės pasikeisti gerąja patirtimi ir aptarti naujausias švietimo tendencijas bei iššūkius. Projekto veiklos skatins tiek pedagogų, tiek mokinių asmeninį augimą ir profesinę kompetenciją.
Toks bendradarbiavimas su „Osvita Dity Maibutne“ padės formuoti stiprią tarptautinę abiejų institucijų mokymo / si bendruomenę.
Projekto tikslas – sudaryti sąlygas mokytojo, dirbančio Lietuvos bei užsienio lituanistinėse mokyklose, tęstiniam profesiniam tobulinimui / si. XXI a. šis uždavinys tampa švietimo prioritetu: išugdyti visą gyvenimą žinių siekiančius mokinius gyvenančius globalioje visuomenėje, gali tik nuolat besimokantis mokytojas. Šiuo požiūriu mokytojo mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas turi apimti kompetencijas, reikalingas visuose mokymo proceso etapuose: mokymo turinio sudarymo, mokymo metodų taikymo, mokymosi pasiekimų vertinimo, mokymo(si) proceso kokybės garantavimo, skirtingų kultūrų pažinimo ir kt.
Mokytojų kompetencijų tobulinimas numatomas vykdyti šiomis kryptimis:
- Kvalifikacijos tobulinimo renginiai pedagoginį išsilavinimą turintiems formaliojo ugdymo mokyklų mokytojams bei mokyklų bendruomenių nariams Lietuvoje ir užsienyje (mokytojo vaidmuo, mokymosi aplinkų kūrimas, mokymo metodai, individualizavimas ir diferencijavimas, vertinimas, klasės mikroklimatas, vadyba, lyderystė, kultūrinės įvairovės valdymas, integracinė pagalba, pagalba mokiniui sistemos sukūrimas mokykloje, tarpkultūrinių ryšių stiprinimas, diskriminacijos prevencija, mokinio gebėjimų ir žinių lygio nustatymo metodikos ir kt.).
- Kvalifikacijos tobulinimo renginiai pedagoginio išsilavinimo neturintiems formaliojo ugdymo mokyklų mokytojams bei mokyklų bendruomenių nariams.
- Kvalifikacijos tobulinimo renginiai neformaliojo ugdymo įstaigų mokytojams bei bendruomenių nariams ( neformaliojo vaikų švietimo samprata, kūrybiškumo ugdymas, tautinės savimonės per saviraiškos poreikių tenkinimą plėtojimas ir pan.).
- Lietuvos mokyklų mokytojų ir lituanistinių mokyklų užsienyje mokytojų bendradarbiavimo bei dalijimosi gerąja patirtimi aktyvinimas (vasaros stovyklos, seminarai, konferencijos, mini mokymai ir pan.).
- Konsultacijos.
Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai ir bendruomenių nariai tobulins kvalifikaciją įvairiuose pedagogų kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, perpras kitų ugdymo sistemų ypatumus, įgis dalykinių žinių, patobulins ar įgis naujų dalykinių, bendrųjų ir didaktinių kompetencijų.
|
Projektas skatins informacijos sklaidą, sudarant galimybę dalytis gerąja patirtimi, švietimo praktikos pavyzdžiais, kūrybiniais mokinių darbais. Tai padės tobulinti mokytojų praktinius įgūdžius, bei kompetencijas. Projekto metu bus organizuojamos tarptautinės konferencijos ir diskusijos, kuriose dalyviai galės aptarti esamas problemas ir galimus sprendimus. Esminis dėmesys bus skiriamas skaitmeninėms technologijoms ir jų integracijai į švietimo procesus, siekiant mokytojus parengti naujai mokymo aplinkai. |
Projekto tikslas – stiprinti akademinį bendradarbiavimą, skatinti pedagoginės patirties mainus tarp šalių, organizuoti mokymus ir seminarus mokytojams, siekiant padidinti jų profesinę kompetenciją ir sudaryti sąlygas naujų pedagoginių metodikų taikymui praktiniame darbe.Vilniaus lietuvių namai nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendiname 2021–2030 metų švietimo plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-01-03 „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį“ veiklą „Vadovėlių bendrojo ugdymo programas vykdančioms valstybės ir savivaldybių mokykloms bei profesinio mokymo įstaigoms įsigijimas“ projekte.
Projektas įgyvendinamas vadovaujantis 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklėmis ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (su visais aktualiais pakeitimais), ir juose nurodytuose ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka ir Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis.
Vilniaus lietuvių namai sėkmingai įsisavina gautas lėšas, papildo vadovėlių fondą atnaujinto turinio vadovėliais
Vilniaus lietuvių namuose (toliau – Lietuvių namai) mokosi vaikai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų pasaulio valstybių, kurių politinė, socialinė
ir pilietinė aplinka labai skirtinga. Todėl labai svarbu atvykusius vaikus integruoti į Lietuvos visuomenę, stiprinti jų nacionalinę tapatybę,
bei ugdyti pilietiškumą, organizuojant visuomenės saugumo ir socialinių pilietinių sričių veiklas.
Projekto tikslas – ugdyti sąmoningus piliečius, suprantančius savo teises ir pareigas, gebančius konstruktyviai dalyvauti visuomenės ir
valstybės gyvenime ir jį tobulinti, laisvai ir sąmoningai spręsti, vertinti ir apsispręsti atviroje visuomenėje.
Dalyvavimas projekte padeda mokiniams įsisąmoninti, kad demokratijos kūrimas šeimoje, bendruomenėje, tautoje, valstybėje,
pasaulyje – tai asmeninė ir bendruomeninė kiekvieno asmens pareiga ir atsakomybė. Įgautos žinios ugdomo pagarbą pagrindinėms
demokratinės visuomenės ir valstybės vertybėms: žmogaus orumui, laisvei, lygybei, teisingumui ir teisėtumui, tolerancijai, solidarumui,
lojalumui demokratinei valstybei ir tautai. Kartu puoselėjama Tėvynės meilė, tautinė savigarba, atsakomybė už savo tautą ir valstybę.
Projektas skirtas I–IV G klasių mokiniams.
|
Žmogus yra sociali būtybė. Tai unikalus bruožas, skatinantis domėtis savo šalies istorija, domėtis tuo, kas vyksta šiandien. Domėjimąsi praeitimi skatina ir suvokimas, kad visa, kas vyko, lemia ir mūsų būtį – mūsų dabartį ir mūsų ateitį. Profesionalių istorikų darbuose, Vyriausybės pranešimuose tremčių patirtis dažnai išskiriama kaip tautinės tapatybės pamatas. Kita vertus, sparčiai mažėja tremtinių skaičius, todėl verta nors vieną kitą tremtinių pasakojimą-prisiminimą užrašyti ir įsidėti į atminties dėžutę. Projektu siekiama ugdyti tautinę savimonę, pilietines nuostatas, formuoti istorinę mokinių ir lietuvių bendruomenių atstovų atmintį. Istorinis pažinimas, istorinės informacijos analizės įgūdžiai, įgyti dirbant projekte, sudarys galimybę geriau suvokti ne tik savo krašto, bet ir savo šeimos istoriją, kritiškai vertinti ją, analizuoti atskirus faktus, ieškoti jų ryšio su kitais, su šiandiena. Surinkta medžiaga (atsiminimai, laiškai) leis įdomiau vesti istorijos ir pilietinio ugdymo pamokas. Projekto tikslas – sužadinti Vilniaus lietuvių namų mokinių norą domėtis savo šeimos istorija, rinkti medžiagą siekiant atskleisti Lietuvos gyventojų trėmimų mastą, tikslus, rezultatus. Projekto uždaviniai: - įtraukti 5–8 ir I–IV G klasių mokinius, jų šeimos narius, lietuvių bendruomenių atstovus į Lietuvių namų tremties ,,istorijos“ medžiagos rinkimą ir jos analizę ir surinktą medžiagą nagrinėti istorijos, pilietinio ugdymo pamokose, - bendradarbiauti su „Tremtinių namų“ bendruomene. Projekto dalyviai – 5–8 ir I–IV G klasių mokiniai, jų šeimos nariai, „Tremtinių namų“ bendruomenė.
|
|
Siekiant sužadinti mokinių norą domėtis mokytojo profesija ir praktiškai ją išbandyti, Vilniaus lietuvių namuose vykdomas projektas „Šok į mokytojo klumpes“. Gyvas realios darbo aplinkos patyrimas vaidina ypatingai svarbų vaidmenį mokiniams renkantis jų ateities karjerą, kuria palankias sąlygas formuotis tam tikriems jų įgūdžiams bei kompetencijoms. Projekto metu siekiama atskleisti stipriąsias mokinių savybes, motyvuoti siekti aukštesnių pasiekimų, padėti ruoštis tolimesniam gyvenimui, tobulinti komunikavimo įgūdžius bei realiai ,,pasimatuoti“ profesiją. Projekto uždaviniai: Projektas ugdo kritinį mąstymą, pagarbą mokytojo profesijai, lavina gebėjimus bendrauti ir bendradarbiauti daugiakultūrinėje aplinkoje. Tai padeda lengviau apsispręsti dėl tolimesnio kelio baigus mokyklą, sudaro sąlygas pasitikrinti, ar pasirinkta profesija yra tinkama. |
|
Viešoji įstaiga „Humana People to People Baltic“ inicijavo ir Lietuvoje nuosekliai vykdo socialinės partnerystės programą „Valgyk protingai”, kuri įgyvendinama bendradarbiaujant su Vilniaus lietuvių namais. Vykdant programą, viešoji įstaiga „Humana People to People Baltic“ skiria finansinę paramą projektui įgyvendinti. Parama tikslinė – maisto produktams įsigyti – 3 / 4 paramos projektui – bei kitoms, su maisto gaminimu susijusioms veikloms, edukacinėms išvykoms, virtuvės ar technologijų kabineto priemonėms įsigyti. Projekto tikslas – mokinių asmeninės kompetencijos, ypač nuostatos gyventi ir maitintis sveikai, tausoti maistą ir aplinką, ugdymas technologijų (mitybos) pamokose. Sudaryta galimybė mokyklai įsigyti kokybiškų maisto produktų technologijų dalyko maisto gaminimo pamokoms, kartu skatina mokinius maisto gaminimo pamokose naudoti kuo daugiau šviežių, trumpo galiojimo laiko, vietos augintojų produktų. Projekte suplanuotos veiklos: specialūs edukaciniai užsiėmimai maitinimo įstaigoje ar maisto gaminimo įmonėje; stiprinamos technologijų mokytojų pedagoginės kulinarijos bei sveikos mitybos ir gyvensenos ugdymo kompetencijos; maisto gamyba mokyklos teminiams renginiams, pvz. organizuojant sveikesnės mitybos, pusryčių ir pan. dienų renginius. Vilniaus lietuvių namuose mokosi mokiniai, atvykę iš skirtingų pasaulio šalių, turinčių savitą tradicinę virtuvę, todėl kilo mintis išbandyti skirtingus skonius, pagaminti ir paragauti ypatingų patiekalų, suburiant gimnazijos bendruomenę – pakviesti pasivaišinti. Vilniaus lietuvių namai džiaugėsi atsivėrusiomis naujomis galimybėmis, moderniai, turiningai vyksta pamokos, ir kaip entuziastingai mokiniai jose dalyvauja. Tausojant aplinkos išteklius, vykdant projekto veiklas, pamokos ir popamokiniai užsiėmimai fiksuojami maitinimo žurnale „Google Drive“ paskyroje. |
 |
Atvirumas ir bendradarbiavimas: mokomės, atrandame, dalijamės kartu Didžiausi teigiami pokyčiai mokykloje vyksta tada, kai kartu mokosi visa mokyklos bendruomenė, o viena iš labiausiai pedagogų vertinamų kvalifikacijos tobulinimo formų – gerosios patirties perėmimas ir dalijimasis tarp mokytojų. Skatiname mokytojus dalintis tuo, kas sukaupta, išbandyta praktiniame darbe, mokytis vieniems iš kitų, rinkti kolegų pasiūlytas idėjas bei jas taikyti savo darbe. Dalijimasis gerąja patirtimi – mūsų sėkmės garantas. Projekto tikslas – skatinti mokytojų mokymąsi drauge ir dalijimąsi savo patirtimi, domėjimąsi kolegų pasiekimais, metodinėmis naujovėmis, plėtoti bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos ir užsienio mokyklomis bei pedagogais. Projekto uždaviniai: Visų dalykų mokytojai veda atviras, integruotas, netradicines pamokas pagal atnaujintas Bendrąsias programas Vilniaus lietuvių namų bendruomenei, Lietuvos bei užsienio mokyklų mokytojams. Kolegialus mokytojų bendradarbiavimas, keitimasis patirtimi sąlygoja prasmingus pokyčius, lemiančius ugdymo kokybę. |
|
2025 m. gegužės–lapkričio mėn. Vilniaus lietuvių namai įsitraukia į Vilniaus miesto savivaldybės iš dalies finansuojamos lėšomis ir viešosios įstaigos „Kūrybiškumo akceleratorius / VIVITA Lithuania“ įgyvendinamo tęstinio projekto Tarptautinę jaunimo verslumo ir kūrybiškumo ugdymo programą „VISTA“, kuri yra ne tik tiesiog programa, tai bendruomenė, kurioje kiekvienas narys turi galimybę ugdyti ir kurti savo antrepreneriškus, inovatyvius sumanymus, siekiame padėti kiekvienam dalyviui perimti verslumo mąstyseną, reikiamą informaciją ir galimybė kurti prototipus ar paslaugas. Programos metu dalyviai susitinka įvairių sričių profesionalais ir mentoriais, dalyvaus prototipavimo, rinkos tyrimo ir kt. dirbtuvėse bei įgaus vertingų žinių apie šiuolaikinį verslą. Programa „VISTA“ skatina ne tik verslumą, bet ir bendradarbiavimą, kritinį mąstymą bei pasitikėjimą savimi. |
|
|
Vilniaus lietuvių namų 8 ir išlyginamųjų klasių mokiniai bursis į komandas ir padedami mentorių ir įvairių sričių verslo profesionalų nukeliaus iki pradinio savo idėjos prototipo ir apskritai sužinoti daugiau apie realų sumanymų įgyvendinimą. Tai unikali galimybė mokiniams praktiškai patirti, ką reiškia kurti verslą, planuoti, spręsti realias problemas ir ieškoti inovatyvių sprendimų. |
|
|
|
PROJEKTAS „DALYVAUJAMASIS BIUDŽETAS“
Pagrindinis projekto tikslas – įgyvendinti dalyvaujamąjį biudžetą mokykloje, kuris taptų dar vienu geruoju pavyzdžiu Lietuvoje, kai visi mokyklos moksleiviai yra įtraukiami į viešųjų sprendimų priėmimą ir prisideda prie mokyklos biudžeto dalies paskirstymo. Iniciatyva įgyvendinama kartu su „Transparency International“ Lietuvos skyriumi (TILS). Dalyviai – 8, I–II G klasių mokiniai.
|
Projektas „Ugdymo priemonės mokykloms“ Nr. 10-063-P-0001 yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo lėšomis.
Projektu siekiama gerinti švietimo paslaugų kokybę, aprūpinant efektyviai veikiančias bendrojo ugdymo mokyklas laboratorine įranga, priemonėmis ir kompiuterine įranga.
Projekto įgyvendinimas – nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki 2028 m. rugsėjo 30 d.
Projekto biudžetas – 63198,67 Eur.
Projekte numatytos veiklos:
- Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas įgyvendinančių švietimo įstaigų aprūpinimo standarto (rekomendacijų) parengimas;
- Bendrojo ugdymo mokyklų aprūpinimas kompiuterine įranga;
- Bendrojo ugdymo mokyklų aprūpinimas šiuolaikiškomis gamtos ir technologijų mokslų priemonėmis.
Siekiami stebėsenos rodikliai:
- Naujos arba modernizuotos švietimo infrastruktūros mokymo klasių talpumas – 287 038 asm.;
- Bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose įrengtos gamtos mokslų laboratorijos – 470 vnt.
Projekto tikslinė grupė: mokiniai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir kiti mokyklų darbuotojai, atsakingi už laboratorinę ir kompiuterinę įrangą.
Projektas Nr. 10-063-P-0001 vykdomas pagal 2021-2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-01-03 “Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį”
Karjeros specialistų tinklo vystymas
Vilniaus lietuvių namai dalyvauja projekte „Karjeros specialistų tinklo vystymas“, kurio tikslas – užtikrinti profesinio orientavimo paslaugų teikimą įvairaus amžiaus mokiniams bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose.
Projekto metu numatoma vystyti karjeros specialistų tinklą ir užtikrinti karjeros konsultavimo paslaugų teikimą mokiniams. Projekto metu bus įdarbinti karjeros specialistai, teikiantys profesinio orientavimo paslaugas mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose ar kitose švietimo įstaigose. Numatoma, kad 2023 m. pabaigoje švietimo įstaigose dirbs 380 karjeros specialistų. Profesinis orientavimas bus vykdomas teikiant ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo paslaugas.
Projekto trukmė – 2022 m. rugsėjo 13 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.
Projekto finansavimo suma – 9 998 172,97 Eur
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis
Mokyklos nelankymo problema nėra nauja. Ji egzistavo visais laikais. Tačiau viską apimančia ji tapo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti privalomojo mokymo (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas reglamentuoja, kad vaikai ir paaugliai privalo mokytis iki 16 metų) politika. Nelengva įgyvendinti šį tikslą, nes dalis mokinių mokyklą lanko nenoriai, dažnai praleidinėja pamokas, o kartais ir visai atsisako mokytis, nėra motyvuoti įgyti pagrindinio išsilavinimo, todėl anksti pasitraukia iš mokyklos.
Vilniaus lietuvių namų prevencinis projektas „Aš einu į mokyklą, nes....“
Ugdymo kokybės samprata – tai sutartinių veiklos požymių visuma, rodanti, kokiais būdais ir priemonėmis yra pasiekiami ugdymo tikslai, tenkinant individualius ugdytinių poreikius. Ugdymo kokybę atspindi ugdymo rezultatai – vaikų pasiekimai ir pažanga.
Lietuvos mokyklos jau ne vienerius metus dirba su iš užsienio grįžtančių / atvykstančių šeimų, migrantų bei iš Ukrainos atvykusiais vaikais. Iš užsienio grįžę lietuvių kalbos nemokantys vaikai prieš pradėdami nuoseklųjį mokymą / -si bendrojo ugdymo mokykloje lietuvių kalbos gali mokytis išlyginamojoje klasėje arba išlyginamojoje mobiliojoje grupėje. Išlyginamosios klasės arba išlyginamosios mobiliosios grupės mokykloje komplektuojamos mokyklos steigėjo (paprastai tai savivaldybė) sprendimu. Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti į Lietuvą, vaikų ugdymas yra aptartas bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose švietimo, mokslo ir sporto ministro. Nemokantys kalbos vaikai gali mokytis ir bendrojo ugdymo klasėje, sudarant individualų ugdymo planą, skiriant papildomų valandų lietuvių kalbos mokymui / -si.
Projektas „Mokyklų, dirbančių su iš užsienio grįžtančių / atvykstančių šeimų, migrantų bei iš ukrainos atvykusiais vaikais, įveiklinimas, siekiant kiekvieno mokinio ir mokytojo ūgties“
Mokytojo profesija yra viena tauriausių žmonijos istorijoje. Ji susijusi su žinių, išminties, patirties perdavimu ir dalinimusi. Mokytojai lydi mus nuo vaikystės, visais pažinimo ir brandos etapais, formuojantis asmenybei. Jie padeda atskleisti gebėjimus, skatina siekti vis sunkesnių uždavinių ir įveikti vis sudėtingesnes užduotis. Mokytojų darbas reikalauja neeilinių pastangų, atsidavimo ir energijos. Reikia turėti talentą, tam tikrą ,,pedagoginę gyslelę“. Juk tai ne vien sausas informacijos pateikimas. Mokytojui reikia daug jėgų ir tikėjimo tuo, ką darai; organizatoriaus įgūdžių, vadovavimo, žaismingumo ir pasitikėjimo savimi, empatijos. Mokytojas privalo išlikti jaunatviškas, domėtis pasauliu, mokiniu, savimi. Saviugda irgi yra labai svarbi mokytojo profesijos dalis, nes mokytojas visų pirma yra autoritetas ir pavyzdys. Puikiausi mokytojai yra tie, kuriuos gerbiame ir jais žavimės, nes norime būti tokie, kaip jie. Galima apibūdinti šią profesiją kaip vieną iš tų, kurioms reikia turėti pašaukimą.
Projektas „Šok į mokytojo klumpes“
Projekto „Šok į mokytojo klumpes“ apibendrinimas 2022-2023
Projekto "Šok į mokytojo klumpes" priemonių planas 2024-2025
„Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą - kūrimo 2011-2019 m. programoje nurodoma, kad „Lietuvos interesas yra išlaikyti ir sustiprinti po pasaulį pasklidusių tautiečių ryšius ir jų santykį su Lietuvos valstybe, sumažinti takoskyrą tarp išvykusiųjų ir gyvenančiųjų Lietuvoje.“ Etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė. Tiek Lietuvos mokyklų, tiek užsienio lietuvių mokyklų ugdymo procese šiems klausimams turėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys.
Skaitykite plačiau.
Vasaros lietuvių kalbos mokymo kursai: „Pamokos bendruomenėse: pakeliui į Lietuvą“ vykdomi Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2015-2017 metų veiksmų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. A1-124, Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2018-2020 metų veiksmų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. A1-477. Šių dokumentų paskirtis – užtikrinti nuoseklią ir tinkamą valstybės paramą politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams, norintiems sugrįžti į Lietuvą nuolat gyventi ir integruotis į šalies gyvenimą, padėti išmokti lietuvių kalbą, susipažinti su šalimi, jos istorija, kultūra.
Skaitykite plačiau.
Adaptacijos procesas yra sudėtingas augančiam ir bręstančiam vaikui. Atėjimas į mokyklą yra naujos gyvensenos ir veiklos, naujos padėties visuomenėje, naujoje kultūroje, naujų santykių su suaugusiais ir bendraamžiais pradžia. Labai svarbu, kad mokykloje vaikas galėtų išreikšti žmogiškąją esmę, sistemingai lavinti savo intelektą ir kitus gebėjimus, ugdyti valią, jausmus, įgytų būtinų žinių ir įgūdžių, susidarytų humanišką vertybių sistemą, kuria remdamasis sėkmingai įaugtų į lietuvišką bendruomenę, kultūrą, mūsų visuomenę.
Skaitykite plačiau.
Šiuo metu Lietuvoje studijuoja apie 250 lietuvių kilmės užsieniečių, atvykusių iš Lietuvos etninių žemių, Europos Sąjungos ir kitų užsienio valstybių. Neretai jie glaudžiai susiję su lietuviškų bendruomenių veikla, mokęsi lituanistinėse mokyklose. Tačiau lietuvių kalbos, literatūros, istorijos ir kultūros žinios nėra pakankamos. Šias spragas užpildyti stengiasi Užsienio lietuvių studentų klubas, kuris nuo 2006 m. buria lietuvių kilmės užsienio studentus, organizuoja jiems kultūrinius renginius, seminarus, sudaromos sąlygos dalyvauti mentorystės programose, vykti į pažintines keliones, išvykas, rengiami kino vakarai ir sporto varžybos.
Gyvename ir mokomės tėvų žemėje
Lituanistinės mokyklos savo veiklą skaičiuoja nuo IX amžiaus pabaigos, kai emigracija pasiekė didelius mastus ir mūsų krašto išeiviams iškilo poreikis mokyti savo vaikus lietuviško žodžio. Lietuvių emigracija – sudėtingas procesas, apimantis ekonominius, politinius įvykius, nulemiantis išvykstančiųjų kultūros ir švietimo klausimus, įtakojantis išeivio lietuvio gyvenimo būdo, papročių ir kalbos išsaugojimą. Nepaisant žiaurių istorinių išbandymų, lietuviai didžiausiose išeivių ir tremtinių susitelkimo vietose gebėdavo įkurti lietuviškas mokyklas, mokyti vaikus kalbėti, rašyti ir skaityti gimtąja kalba. Beveik kiekvienoje lietuviškoje bendruomenėje atsirasdavo mokytojų entuziastų, kurie organizavo mokytojų draugijas, kūrė savitą mokymo metodiką, rašė vadovėlius, sprendė pagalbinės literatūros ar mokomosios medžiagos trūkumą, kūrybiškai lietuvių kalbos pamokose integruodavo etnokultūros pagrindus, liaudies dailę, lietuvišką muziką. Kiekviena lituanistinė mokykla pradėjo savo veiklą nuo idėjos ir didelio noro.
Lituanistinio švietimo išeivijoje ir tremtyje muziejus
Mokykla tampa socialine arena, kurioje sistemingai vyksta smurtiniai nusikaltimai, išpuoliai prieš asmenį, suicidiniai bandymai, patyčios, priekabiavimas, žmogaus ir vaiko teisių pažeidimas, psichologinis teroras ir t.t. Toks netinkamas mokinių elgesys atsiranda todėl, kad visuotinis bendravimas labai greitai kinta ir mokiniai neįsisavina gyvenimiškų, socialinių, tinkamų elgesio įgūdžių.
Prevencinis projektas „Aš būsiu saugus“
Adaptacijos procesas yra sudėtingas augančiam ir bręstančiam vaikui. Atėjimas į mokyklą yra naujos gyvensenos ir veiklos, naujos padėties visuomenėje ir naujoje kultūroje, naujų santykių su suaugusiais bei bendraamžiais pradžia. Labai svarbu, kad mokykloje vaikas galėtų išreikšti žmogiškąją esmę, sistemingai lavinti savo intelektą ir kitus gebėjimus, ugdyti valią, jausmus, įgytų būtinų žinių ir įgūdžių, susidarytų humanišką vertybių sistemą, kuria remdamasis sėkmingai įaugtų į lietuvišką bendruomenę, kultūrą, mūsų visuomenę.
Prevencinis projektas „Sėkminga adaptacija ir sveikatos priežiūra“
Didėjanti visuomenių socialinė kultūrinė įvairovė sukuria naujų socialinių iššūkių ir problemų. Vilniaus lietuvių namuose (toliau – gimnazija) ugdomi į Lietuvą atvykę lietuvių kilmės vaikai iš daugiau kaip 20 pasaulio šalių. Mokiniai atvyksta turėdami skirtingą socialinį-kultūrinį identitetą, mokymo (si) stilių, religinius įsitikinimus, tačiau juos vienija etninė kilmė - lietuvių. Gimnazijoje vykstantis bendravimas su mokiniais ir tarp mokinių, turinčių skirtingą socialinį-kultūrinį identitetą, reikalauja pripažinti ir suvokti kitą asmenį kaip panašų į save, ir kaip skirtingą nuo kitų. Todėl šio tarpkultūrinio ugdymo projekto atsiradimas šioje bendruomenėje yra dėsningas ir svarbus.
Projektas „Tarpkultūrinis ugdymas“
Vienas iš svarbiausių lituanistinio ugdymo sėkmę lemiančių veiklos uždavinių yra sudaryti sąlygas mokytojo, dirbančio užsienio lietuvių mokyklose, tęstiniam profesiniam tobulinimuisi. XXI a. šis uždavinys tampa švietimo prioritetu: išugdyti visą gyvenimą žinių siekiančius mokinius gyvenančius globalioje visuomenėje, gali tik nuolat besimokantis mokytojas.
Projektas „Mokytojų kompetencijų tobulinimas“
Projekto mintį pateikė mokyklos specifika. Vilniaus lietuvių namuose mokosi lietuvių kilmės vaikai bei vaikai, kurių tėvai turi tremtinio statusą. Šiuo metu gimnazijoje mokosi 92 vaikai, kurių seneliai turi tremtinio statusą. Kita vertus, mokykloje jau tris metus vyko projekto ,,Pamokos bendruomenėse: pakeliui į Lietuvą“ vasaros stovyklos, kuriose dalyvauja lietuvių bendruomenių atstovai iš Rusijos, Ukrainos, Jakutijos, Karelijos, Buriatijos, Baltarusijos ir t. t. turintys tremtinio statusą.
Projektas „Vilniaus lietuvių namų tremčių istorija“
Maisto kultūra – yra svarbi etninės kultūros dalis. Iš kartos į kartą perduodama protėvių patirtis, jų įgūdžiai, atkuriamos istoriškai susiformavusios tradicijos. Lietuvoje šeimos šventės yra nuo seno puoselėjamos ir artimai siejasi su tradiciniais valgiais. Susikūrus šeiminio gyvenimo ir maisto gaminimo tradicijoms, jos perduodamos iš kartos į kartą kaip svarbiausia giminės jungtis. Ypač svarbu teisingą savosios kultūros suvokimą įdiegti jaunimui, nes, kaip yra pabrėžęs lietuvių išeivijos rašytojas Kazys Almenas: „Jeigu jaunimui lietuvių kultūra nebus įdomi, tai jos laikas suskaičiuotas. Jaunimas turi perimti lietuvių kultūros vertybes kitų tautų apsuptyje. Jei to nepadaro, mūsų kultūra išeina iš apyvartos, mes einame į muziejų."
Projektas „Man skanu kai pats gaminu“
2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2021 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. V-688 „Dėl 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ nurodoma ugdymo procesą organizuoti taip, kad būtų sudarytos lygios galimybės kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų kompetencijų bei ,,užtikrinti visų mokinių įtrauktį į švietimą, šalinti kliūtis, dėl kurių mokinys patiria dalyvavimo švietime ir ugdymosi sunkumų, ir teikti būtiną švietimo pagalbą“.
Projektas „Aš galiu“
Besikeičianti visuomenė šiuolaikiniam žmogui, siekiančiam įgyti naujų kompetencijų ir kaupti atitinkamus įgūdžius, kelia vis didesnius reikalavimus. Būtina nauja mokymo ir mokymosi kokybė. Žinoti, kaip taikyti išmoktus dalykus ir įgytus gebėjimus bei išmokti visiškai naujus dalykus savarankiškai, tampa vis svarbesniu gebėjimu. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrosios programos kūrybiškumo ugdymą išskiria kaip vieną pagrindinių ugdymo tikslų.
Projektas „Mokinių kūrybiškumo ugdymas“
XXI a. pokyčių akivaizdoje mokykla, padėdama mokiniams pasirengti gyvenimui, suvokti save kaip aktyvų pilietinės bendruomenės narį, siekia ugdyti sąmoningus piliečius, suprantančius savo teises ir pareigas, gebančius konstruktyviai dalyvauti visuomenės ir valstybės gyvenime ir jį tobulinti. Ji padeda mokiniams įsisąmoninti, kad demokratijos kūrimas šeimoje, bendruomenėje, tautoje, valstybėje, pasaulyje – tai asmeninė ir bendruomeninė kiekvieno iš mūsų pareiga ir atsakomybė. Ugdoma pagarba pagrindinėms demokratinės visuomenės ir valstybės vertybėms: žmogaus orumui, laisvei, lygybei, teisingumui ir teisėtumui, tolerancijai, solidarumui, lojalumui demokratinei valstybei ir tautai. Kartu puoselėjama Tėvynės meilė, atsakomybė už savo tautą ir valstybę, tautinė savigarba. Tad mokykloje būtina sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis vidinį poreikį aktyviai veikti, gebėti analizuoti socialinę, politinę ir kultūrinę tikrovę, galinčius joje kilti konfliktus, ugdyti gebėjimą laisvai ir sąmoningai spręsti, vertinti ir apsispręsti atviroje pliuralistinėje visuomenėje.
Projektas ,,AŠ – LIETUVA – PASAULIS“
Dėl besikeičiančių visuomenės reikalavimų mokyklai ir mokytojo profesijai, naujo mokytojo vaidmens pastaraisiais metais dėmesio centre vis dažniau atsiduria mokytojo asmenybės ypatumai, jo santykiai su vertybėmis, etiniai darbo aspektai. Mokytojo profesionalumas siejamas su jo asmenybės ypatumais, o ne vien dalyko žinojimu, didėja mokytojo atsakomybė ir plečiasi jos ribos: nuo tarpininko tarp mokymo programos ir mokinio prie asmeniškesnio, specifiško situacijos atžvilgiu požiūrio į mokymą, išsilavinusio, laisvo ir atsakingo žmogaus ugdymo.
Projektas „Mokytojas-mokytojui“
